Upinis bebras (Castor fiber)

Paplitimas. Eurazijos ir Šiaurės Amerikos miškų zonoje. Labai gausus ir plačiai paplitęs visoje Lietuvoje.

Išvaizda, matmenys. 15-20kg svorio graužikas, pailgai kiaušiniškos kūno formos, plokščia raumeninga, raginėmis plokštelėmis ir retais plaukais apaugusia uodega. Priekinės kojos trumpos, su 5 laisvais, tvirtais pirštais, ilgokais nagais. Užpakalinės kojos daug ilgesnės, pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvelėmis, antrojo piršto nagas dvigubas, sudarytas iš 2 raginių plokštelių- nejudančios ir paslankios. Kūnas apaugęs tankiais plaukais: akuotplaukiais, vilnaplaukiais ir trumpesniais už akuotplaukius tarpiniais plaukais. Plaukai gelsvi, pilkai gelsvi, rusvi ar net juosvi. Patinai nuo patelių nesiskiria.

Buveinė. Gyvena visur, kur tik yra pakankamai vandens: miškuose, laukuose, pievose esančiuose įvairiuose vandens telkiniuose. Vengia tik sraunių upelių. Veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose, kur niekas netrikdo, plauko ir maitinasi dieną, o kitur- tik prieblandomis ir naktį. Vandens telkinių krantuose kasa urvus su keletu angų. Įėjimo anga į urvus visada būna vandenyje. Žemumose iš apgraužtų medienos gabalų, šakų, dumblo, vandens augalų stato 1,5-2,5m aukščio ir 3-5(10)m skersmens namelius. Vandens lygiui reguliuoti įrengia užtvankas: patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai.

Veisimasis. Monogamai, gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio-kovo mėnesiais. Nėštumas- 3 mėnesiai. Per metus užaugina vieną vadą- 2-3(1-5) jauniklius. Juos veda gegužės-birželio mėnesiais. Subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

Maistas. Minta vandens telkinių pakrančių medžių ir krūmų žieve, šakomis(nemėgsta tik alksnių, eglių, nors ir šiuos medžius kartais apgraužia), vandens ir kai kuriais sausumos žoliniais augalais. Žiemai kaupia maisto atsargas, todėl gali maitintis po ledu.

Amžius. Gyvena apie 12-20 metų. Rezervatuose išgyvena 35-50 metų.

Priešai, nykimo priežastys. Bebrus užpuola vilkai ir valkataujantys šunys. Jauniklius gaudo lapės, ūdros, plėšrieji, pelėdiniai paukščiai.

Veiklos žymės:

• 1. Iškirsti medžiai(apgraužti kamienai, gulintys arba „supjaustyti“ įvairaus dydžio gabalais) tiek ant kranto, tiek vandenyje;
• 2. Užtvankos, grioveliai, nameliai, vandens telkinių krantuose- stambūs(35-40cm skersmens, 6-8m ilgio ir ilgesni) grioviai kanalėliai ir urvai, žole apaugusiuose krantuose- nuošliaužos, išminti takai, statesniuose krantuose yra „čiuožinėjimo“ aikštelės, riboženkliai- iš dumblo ir žolių suformuoti kauburėliai, nurodantys šeimos teritorijos ribas;
• 3. Žiemą pakrantėse- savotiškos šliūžės ant sniego ir oro burbulai bei neužšąlančios angos lede, pėdsakai dumble.

Vertė. Bebrai gyvenamose teritorijose sunaikina ne tik pakrančių augaliją(nugraužia net 60-70cm ar metro skersmens medžius), bet ir ardo vandens telkinių krantus, melioracijos griovius, pralaidas bei kitokius įrenginius, kasdami urvus, statydami užtvankas, užtvindydami miškus ir laukus. Kita vertus, bebrų pakeistuose biotopuose(užlietuose vandeniu) susidaro sąlygos įsikurti įvairioms gyvūnų rūšims: varliagyviams, žuvims, ūdroms, paukščiams ir kitiems.

Gausa. 2006m Lietuvoje priskaičiuota beveik 24tūkst bebrų. Per 2005-2006m medžioklės sezoną sumedžiota daugiau kaip 5tūkst. bebrų.

Apsauga. Gausa Lietuvoje priklauso tik nuo žmogaus požiūrio ir ūkinės veiklos.

Šaltinis: knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007m)